Direktorių pakalbinome, nes tai vadovas, kurio dėka apskritai yra tai kas dabar yra.
Jūsų vadovaujamos gimnazija mokyklų interneto svetainių konkurse įvertinta „Gera idėja 2012” nominacijoje. Tikslingai dirbote dėl to, ar sprendėte kažkokias su mokyklos gyvenimu susijusias problemas?
Šiuolaikinėje visuomenėje, bet kuri įstaiga ar organizacija privalo išnaudoti informacinę erdvę ir jos teikiamas galimybes. Gimnazijoje mokosi vyresni mokiniai, kurie savo gyvenimo be informacinių technologijų tiesiog neįsivaizduoja ir apie įstaigą dažnai sprendžia pagal jos „veidą“ - interneto svetainę. 2011 metais tapus Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktoriumi, vienu iš pirmųjų tikslų, kuriuos išsikėliau ir buvo patrauklios, originalios ir funkcionalios interneto svetainės sukūrimas. Įvertinę savo vietinius resursus tapo aišku, kad pati gimnazija šio uždavinio neišspręs, todėl pradėjom ieškoti žmonių su kuriais galėtume savo idėjas įgyvendinti. Labai džiaugiamės, kad bendrą kalbą, bendrą matymą radome su buvusiu gimnazijos auklėtiniu Eimantu Gardausku ir jo komanda. Galiu drąsiai teigti, kad tik šios komandos profesionalumu dėka mums pavyko įgyvendinti savo idėjas.
Papasakokite plačiau, kokią praktinę naudą pajutote, po to kai pakeitėte internetinį gimnazijos įvaizdį? Ar tai pastebėjo Jūsų kolegos iš kitų miesto mokyklų?
Vienas pirmųjų naujos svetainės „išbandymų“ , buvo priėmimo į gimnaziją laikotarpis 2012 metų vasarą. Mokiniai į gimnaziją atvyksta mokytis iš kitų Raseinių miesto ir aplinkinių mokyklų. Priėmimą į gimnaziją organizavome taip, kad kiekvienas stojantysis neišvengiamai turėjo apsilankyti svetainėje, užpildyti dokumentų formas, registruotis. Priėmimas vyko sklandžiai, operatyviai ir be eilių. Raseiniškiai labai greitai pastebėjo mūsų naują svetainę ir gyrė tiek už funkcionalumą tiek dizainą.
Ne paslaptis, kad interneto svetainę reikia prižiūrėti, tobulinti. Kiek žmonių gimnazijoje tuo užsiima?
Svetainės priežiūra daug žmogiškų resursų nereikalauja. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui vykdo svetainės priežiūrą ir koordinuoja informacijos įkėlimą. Kaip reikia paruošti informaciją mokytojai buvo instruktuoti. Galiu drąsiai teigti, kad papildomų finansinių ir administracinių resursų tam nereikia.
Kokiu tikslu į gimnazijos internetine svetaine rūpinasi ir mokiniai? Ar tai neturėtų būti informatikos mokytojų darbas?
Interneto svetainę, kaip ir kiekvieną aplinką ar patalpą reikia prisijaukinti. Gimnazistams ji taps jauki ir patraukti tik tada, kai jie patys dalyvaus svetainės kūrime, turinio formavime, matys savo veiklas ir įgyvendintas idėjas. Informatikos mokytojo funkcija mokyti mokinius kurti informacinėje erdvėje t.y. duoti mokiniams įrankius, o gimnazijos gyvenimas didžiąja dalimi yra mokinių veikla.
Jei svetainės kūrime bei tobulinime nedalyvautų interneto sprendimų įmonė ar gimnazija galėtų pati visus sprendimus įgyvendinti? Gal galite paskaičiuoti kiek laiko sugaišote tam, kad svetainė būtų tokia kokia yra?
Jau minėjau, kad įvertinome savo įstaigos žmogiškus resursus ir padarėme išvadą, kad be profesionalų pagalbos savo idėjų neįgyvendinsime. Labai svarbu, kad bendradarbiaudami su profesionalais gavo daug praktiškų patarimų, kurie sudarė sąlygas mūsų idėjų įgyvendinimui. Pati svetainės startavo dar praėjusių mokslo metų pabaigoje, jei išmestume atostogas, būtų geras pusmetis ir tikriausiai dar nebaigėme.
Klausimas į kurį tiesiai galite ir neatsakyti, bet ar tai finansiškai labai brangu? O gal čia tik noro reikalas?
Atsakymas gali būtį labai trumpas: ne tai nebrangu. Mokinio krepšelio paskirstymo metodikoje yra numatytos lėšos IT diegimui. Manu, kad didžiajai daliai Lietuvos mokyklų tai nebūtų našta, reikia tik noro.
Kaip manote, ar jūsų pavyzdžiu galėtų sekti kitos mokymo įstaigos ar jūs linkę savo idėjas pasilaikyti sau?
Lietuvos švietimo sistema yra atvira. Nieko nestebina, kad gera idėja gimusi vienoje ugdymo įstaigoje pritaikoma kitose. Didžiuotis reikia tuo, kad tavo idėja yra priimtina kitiems , o ne tai kad tu vienas ją naudoji
